Dažnai nesuprantame, kodėl pokario išeivių kalba išlaikiusi tokią ryškią tarmę. Tarp kitakalbių lietuviai tarsi užkonservuoja viską, ką išsivežė iš tėvų namų, nes nebelieka natūralios žodinės komunikacijos kismo aplinkos ir aplinkybių.
Panašiai nutinka ir poezijai. Kai ji kuriama svetur – arba semia iš vaikystės šulinio, arba išeina į kitą, nepažįstamą pasaulį. Rūta stengiasi aprėpti abi galimybes. Vienuose jos eilėraščiuose gyvas praeities klodas, atpažįstamas iš neoromantine tradicija grįstų…
Dažnai nesuprantame, kodėl pokario išeivių kalba išlaikiusi tokią ryškią tarmę. Tarp kitakalbių lietuviai tarsi užkonservuoja viską, ką išsivežė iš tėvų namų, nes nebelieka natūralios žodinės komunikacijos kismo aplinkos ir aplinkybių.
Panašiai nutinka ir poezijai. Kai ji kuriama svetur – arba semia iš vaikystės šulinio, arba išeina į kitą, nepažįstamą pasaulį. Rūta stengiasi aprėpti abi galimybes. Vienuose jos eilėraščiuose gyvas praeities klodas, atpažįstamas iš neoromantine tradicija grįstų vaizdinių, o kituose autorė mėgina suprasti svetimos šalies ir kultūros ženklus.
Rūtos eilėraščio Leoniukas sako: „Ak, tos tavo poezijos, (...). Mano buvo kitokios.“ Taip ir sukasi ratas, nes poetė šiuos žodžius galėtų tarti jaunajai kartai, o šioji – nesuprasti Rūtos. Bet galiausiai liudijimai lyrikoje sustingsta kaip inkliuzai gintare. Kada nors kažkas iš jų visų restauruos mūsų pasaulėžiūrą, tikėjimą, kalbos klausą, migracijos žemėlapius, daiktinius artefaktus, ilgesius, inercijas, laikų pervartas.
Knygos.lt nariams
9,59 €
-20%
Įprastai
11,99 €
Kaina registruotiems pirkėjams
Prisijunkite ir už šią prekę gausite 0,12 Knygų Eurų!?
Dažnai nesuprantame, kodėl pokario išeivių kalba išlaikiusi tokią ryškią tarmę. Tarp kitakalbių lietuviai tarsi užkonservuoja viską, ką išsivežė iš tėvų namų, nes nebelieka natūralios žodinės komunikacijos kismo aplinkos ir aplinkybių.
Panašiai nutinka ir poezijai. Kai ji kuriama svetur – arba semia iš vaikystės šulinio, arba išeina į kitą, nepažįstamą pasaulį. Rūta stengiasi aprėpti abi galimybes. Vienuose jos eilėraščiuose gyvas praeities klodas, atpažįstamas iš neoromantine tradicija grįstų vaizdinių, o kituose autorė mėgina suprasti svetimos šalies ir kultūros ženklus.
Rūtos eilėraščio Leoniukas sako: „Ak, tos tavo poezijos, (...). Mano buvo kitokios.“ Taip ir sukasi ratas, nes poetė šiuos žodžius galėtų tarti jaunajai kartai, o šioji – nesuprasti Rūtos. Bet galiausiai liudijimai lyrikoje sustingsta kaip inkliuzai gintare. Kada nors kažkas iš jų visų restauruos mūsų pasaulėžiūrą, tikėjimą, kalbos klausą, migracijos žemėlapius, daiktinius artefaktus, ilgesius, inercijas, laikų pervartas.
Tai knyga, kurią parduoda privatus žmogus. Kai apmokėsite užsakymą, jį per 7 d. išsiųs knygos pardavėjas . Jei to pardavėjas nepadarys laiku, pinigai jums bus grąžinti automatiškai.
Šios knygos būklė nėra įvertinta knygos.lt ekspertų, todėl visa atsakomybė už nurodytą knygos kokybę priklauso pardavėjui.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kuri parduodama tiesiai iš knygos.lt sandėlio. Knygos kokybė įvertinta knygos.lt ekspertų.
Tai knyga, kurią parduoda privatus žmogus. Kai apmokėsite užsakymą, jį per 7 d. išsiųs knygos pardavėjas . Jei to pardavėjas nepadarys laiku, pinigai jums bus grąžinti automatiškai.
Šios knygos būklė nėra įvertinta knygos.lt ekspertų, todėl visa atsakomybė už nurodytą knygos kokybę priklauso pardavėjui.
Atsiliepimai
-
-
J.
-
2024-09-24
Rodyti daugiauJautru.